Apsimiegojus kabinuos į rytą,
Kavos puodelyje ganau akis
O saulė pašaipiai man šaukia, -
„Prasikrapštyki pagaliau akis! „
Nusimetu mieguistą aš sermėgą,
Juk kofeinas dunksi į venas.
Ir it pakvaišusi Pelenė
Lekiu į rytmečio gatves.
Automobilių spūstys man nebaisios -
Vairuoju tarsi ant sparnų.
Iš pykčio žybsi šviesoforas, -
„Sumažink greitį, po velnių. „
Darbe vėl į letargo miegą.
Kodėl čia šitaip nuobodu?
Prarijus šitiek kofeino,
Net užsimerkti vos galiu.
Aplinkui vien panašūs zombiai,
Per anksti budę iš sapnų.
Ech, kofeinas, mano draugas -
Be jo gyventi negaliu!