atsimeni kai mudu susėdę taip elegantiškai
dalinomės vienatvę parimę lietumi
apgraibom plukdėm laivus iškėlę bures:
aš į tave, tu į mane vis gilyn ir taip
buvo gera gerklėj ir šilta krūtinėj —
o dabar kai žiūriu į tave ir tuščia buteli
veidrodi, žinok, dvyni, baisiai slogu