Kai susiliejau
su jūra ir vėju,
nieko nebeliko-
nei tavęs nei manęs.
Bangose paskendo
visa, kad buvo.
Liko tik ši akimirka,
tik žuvėdrų klyksmas,
smėlis bėgantis per pirštus.
Galėčiau taip sėdėti ir sėdėti,
kaip akmuo pajūryje,
skalaujama bangų,
bet praradus viską,
kas buvo...