rašyk.lt: Kūriniai / Neatrastasis / Labanaktis

Mano išdidumas nužudė dalį manęs, ir noras savęs gailėtis tapo beprasmis. Pasirinkau tylėjimą, mainais į pokalius ir jausmus, jog niekada nebūčiau įskaudintas. Gyvenime tiek klausimų, į kuriuos atsakymų nėra, o jei ir yra, jie kažkur už mūsų supratimo ribų. Noras nepabust tampa kasdienybe, noras pabėgt tampa rutina, kuri lyg grėsmingas laiko ratas įsiurbė ir nepaleidžia.
Nerandu kelio tamsiose gatvėse, nutrintuose veiduose, suteptam pasauly, todėl renkuosi pilką savo vienatvės tvirtovę. Neieškok manęs, nesibelsk į duris, nes manęs nebėra tokio, koks buvau... Mano vienatvė mane sužalojo, mano ydos sudaužė mane...

Labanaktis

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-25 13:03

Arvena

dienoraštinis...

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-23 20:30

TwentyFive

daužykis , bet ir lipdykis , mielasis

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-07-02 11:48

Katė Misė

Tinginystė.

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-06-27 19:00

Lengvai

tavo dienoraštis;]

Įvertinkite komentarą:

Geras Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-06-26 21:20

______________________________

7777

Įvertinkite komentarą:

Geras (1) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-06-26 18:07

Svoloč

Iš tikrųjų gražios mintys, jaudinantys nusiskundimai, paraudojimai stovint po virve, man patiko, tik nemanau, kad tai turėjo patekt į šį skyrelį, labiau būtų tikę tai pasidėti į dienoraščio skiltį, susirinktume visi vieniši ir atstumti, nuskriausti ir paniekinti, atsistotume prieš tekančią saulę ir visi vienu kartu ją apspjautume. O prozoje kažkaip netinka.

Įvertinkite komentarą:

Geras (2) Blogas

Blogas komentaras Rodyti?

2011-06-26 01:06

Gija_

Vienatvė sužalojo? Kaip sakė Šopenhaueris-"vienatvėje menkystos jaučia visą savo menkumą, o didis protas – visą savo didybę <...> kiekvienas regi save tokį, koks iš tikrųjų yra." Nenoriu pasakyti, kad jūs menkas. Noriu pasakyti, kad vienatvė nežaloja. Ji atranda tave. Ji regeneruoja.
O kad klausiate-gerai. Suprantate, kad nežinote?-gerai. Taip, taip, klausimai, graužiantys gerklę, suprantu. Galite dėl to kvaišti, erzintis, naiviai tikėti nežinomybės monarchijos griuvimu... arba santūriai išjausti. Tai gražus liūdesys, mistiškai priverčiantis reaguoti jautriau, jausti giliau, į visus ir viską žiūrėti lyriškai, nesistengiant kažko keisti, suprasti. Pabandykite. Nustebsite.

Dėl pačio kūrinio. Gero nieko. Skausmas negražus, jei jis išverkšlentas...kam patinka žliumbikai? Taigi kad. Vienintelis savotiškesnis išsireiškimas-nutrinti veidai. Visa kita-na, suprantate...:)

Įvertinkite komentarą:

Geras (3) Blogas