ji buvo karšta kaip pragaro liepsnos. vėl ir vėl jos plaukai išdęgino mano akis. jos judesiai ištrynė mano atmintį. jos balsas paskandino mane laike. jos kūnas spindėjo šiaurės pašvaiste. vėl ir vėl ji ištrynė absoliučiai viską. ji buvo karšta kaip pragaro vartai, - mielasis, every time is getting better!! aš žinau saule, žinau... now lets go to sleep! mes pakalbėsim apie tai kitą dieną. bet kita diena jau buvo prasidėjus. mes turėjome apie tai pakalbėti! ir mes kalbėjom. kuomet per radiją grojo klasikinė muzika, kuomet už lango lyjo lietus, kuomet gatvėje girdėjosi daugiau besikalbančių žmonių, kurie taip pat turėjo apie tai pakalbėti! kuomet laikrodis rodė pusę penkių ryto. kuomet jos rankos tarsi atsigavusios po šoko, vėl pradejo raičiotis mano kūnu. kuomet žodžiai pavirto į judesius. ji buvo karšta kaip pragaro liepsnos. kuomet lauke nustojo lyti. kuomet aplinkui viskas tarsi sustojo. kuomet sapnas tęsėsi, per daug ilgai, kad suprastum jog tu sapnuoji. kada ji prigulė šalia manęs. mes turėjome apie tai pakalbėti. kol ji buvo karšta kaip pragaro vartai.