Pasisemsiu rieškučiom tylos,
neramumą nuo veido nuprausiu,
į atšlaimą išeisiu, - - -
ant žolės debesuotos prisėdus
tarsi vilkė
klausysiuos mėnulio dainos
ir kosminio laikrodžio tvinksnių
artėjant solsticijai,
uosdama vingiarykščių kvepėjimą,
jausdama katilėlių virpėjimą,
šešėliuojant prie tvenkinio
juodalksniams,
aš ieškosiu
tos vienintelės
stebuklingos naktinės burtažolės
nuolat žeidžiamai širdžiai pagydyti...