.. .. .. ..

2011 06 18

Prarastasis prisimenamas,
Kaip su drauge mašinoje
Sinchroniškai miegantis
Ir į taktą dunksintis būgnelis.
  Knar knar. Už langų žioplių
Minia prašosi vidun. Beldžiasi
Siūlo sriubos, kitaip lenda į akis.
Pagirios toks jau dalykas, kai
Kiekviena baltapūkė varna
Užknisa. Skaudena galvą nuo jos
Sparnų mostų. Sakau atsikratykime
Jų nustumkime nuo šlaito,
Sudeginkime su visa ta pasalūniška
Tyla. Mažiausias triukšmas it
Taifūnas... it pirštai perkreipti
Ir perlaužti į kitą pusę, kaip
Sobore išniekintos nesveikų
Bobų ikonos. Į kitą pusę joms
Liepė protas. Sunaikinus apmyžti.
Pabundu išlendu iš palapinės,
Tokia akinanti šviesa, toks gaivumas,
Jog ima svaigti galva. Sapnas, tai
Tik baisus sapnas, kuris prieš gerus
Kelis metus tapo didžiausiu
Bažnyčios košmaru.
Prarastųjų prisiminimas
Sinchroniškai įspaustas sienose.
Matomi ryškūs kontūrai ir telikę
Griuvėsiai. Telikusios žymės –
Nematomas kraujas.
Beprotystė.