prie žemės kaip prie motinos prigludus
jos lėtą pulsą savimi jaučiu,
už sėslų pstovumą ir ištikimyę
atsako man manoji žemė tuo pačiu
į aukštaitijos priemolį drėgnoką
sunkiom, tarsi medinėm kojom įklimpau,
jos papročius, jos tarmę, sakinių struktūrą
tarsi darbinis kuinas pavalkus tampau