mes bėgome per tylą
pūkinėmis kojomis
neatsigręždami
ir vis tik mačiau
tuos sugrįžtančius veidus
plevėsuojančiomis vėliavėlėmis
daugybės žvėrių
jie tirpo vėjuje
ir vijosi
vijosi vijosi
gūsis nenuilstantis
ir kaip tad nubust
dabar
pavargę ėjom iš parko renginio, į akis lindo priešais besiveržiantys su vėliavėlėmis ir balionais, jų buvo tiek daug, kad persekiojo sapne... tik prie ko čia žvėriškumas?