Su noru keliauti.
Pasibaigė gyvenimas-
Reiks kito laukt.
Nors buvo taip gera gyvent.
Visą tą laiką aplink,
Daug veidų mačiau-
Perkreiptų veidmainystėm.
Laikui bėgant pasidarė sunku-
Žiūrėt į juos,
Žiūrėt ir tikėti.
Prisimenu bites, o keista nes niekad jų nemačiau.
Tik sapne regėjau,
Ir medų ragavau.
Mačiau aš kalnus,
Mačiau upes.
Jūrose maudžiaus-
Nedalyvavau kare.
Buvau PACIFISTAS.
Lenono klausiau.
Klausiau ir tikėjau jog bus geriau.
Bus dainavo visi.
Bus.
Ir nebuvo.
Džiaugsmo atomazgoj aš supratau.
Jog visą aplinkui,
Daiktai, pinigai, valdžia.
Pririša tave-kaip šunį prie trumpos grandinės.
Ir nebegali keliaut.
nebegali.
Keliauti negali.
Nors taip norėtųsi
Dar syk save išvyst
Su meile, visi-
mane smerkė.
O aš mylėjau juos.
Nors veltui.
Nes buvau šuo.
Su noru keliauti.