***

Vaidinimas baigtas, nusiimkime
kaukes, sakau, nes laikas mylėti
toks trumpas, kaip iškvėpimas.
Net senoji būrėja buvo teisi, jeigu 
susitikčiau, atiduočiau jai perlų
karolius už praeity atverstą
BŪGNŲ KARALIŲ! Dabar kruopščiai
surenku  meilės metaforas
Ir džiaustau viešai, lyg skalbinius
Porto uosto senamiesty: virš
praeivių galvų plazda šilko suknelė-
vasaros gėlės išblukę, bekvapės. Ir
balti drabužėliai mūsų vaikų
nepradėtų... Jei gims į tave
panašūs, užkapos, maniau, dalgiais
mano broliai pikti. Nusiimkime
kaukes sakau... ir porcelianinę kinės
šypseną nudreskiu. Neišsigąsk, 
jei veidas randuotas, o lūpos pagiežos 
iškreiptos. Tavo tai moteris.  
Tariama. Kaip ir tos, kurios dar tik
patikės saldžia gražbylyste.  
Brailiu išrašyta veide  mūsų
istorija- kaip ant delno. Jei lūpomis
liestumei, užmerktomis akimis
atpažintum naktis ir dienas, dienas
ir naktis, iškvėpintas žemuogių ryšulėliais,
kai  pamiršęs savo kaukę vaidinai taip
gerai, taip gerai, kad noriu sušukti-
BRAVO, MAESTRO! Bravo!