Lengvai ir saldžiai

Kvepėjai vasarinės jūros vandeniu
Saldžiai. Gintarais rytais ėjau,
Pakrantėmis-ieškodamas smiltelės
Bent vienos, ar mažiau. Neradau.

Kryžių nešdamas kakle,
Lyg stuburą to, kas nebraškės,
Besikeičiant vėjams vandeny
Pamiršau kokia pati esi...

Juk tavoji jūra
Jau seniai išsekus druskoj
O mano kranto smėlio
Nebepusto audros panakčiais.

Numegzk man naują širdį iš vandens.
Gal tau išeis?
Vargu. Dar vieną šukę skaldau
Ir šypsaus lūpų galiuku.