tekšt

2011 06 06

Debesys turi pūkinius sparnus,
Kaip sapnai. Kaip akys, kurios
Vasaros karščiui paklususios minga.

Mergina nusižiovauja savo atidarų langų
Kalėjime. Rankose knyga.  Žinoma,
Apie nuvalkiotą žodį, kurio neminėsiu.

Tik tiek, jis panašus į drugio ir lietaus
                                                  Šokį.

Tarp kelių įspraustas obuolys
Stebisi susikaupimu, mintys
It mažos musytės barbena
Mažais išpuoselėtais dantukais.

Savo džiunglėse snaudžia trumpikėmis
Prisidengęs miesto Tarzanas. Miesto, kuris
Jo niekada nepriims. Gatvės, kuri bus
Įkalinus. Sapnai, ir tik jie jį skraidina
Į keliones, kurios visos baigiasi pirštų
Ištaškytomis balomis jam ant nugaros.

Tekš tekš. Skuodžia... apmaurojęs kambarys
Prašosi būti paliestas. Mergina skaito apie
Personažą, kuris niekada neišlips iš jos skaitomų
Puslapių pas ją. Tekš tekš... prabėgs, prašokčios
Žiogais.

Išėjo į gatvę abu. Vienas iš vienos gatvės pusės,
Kitas iš kitos knygos. Tekš tekš.