Bandau viską.
Miegoti, stebėti
drebantį džiovintą
kefyrą ant langų,
piktintis kaimynu,
rasti patogią
padėtį mintims,
per posūkius
arba užsimerkti
arba žiūrėti
į stiprią saulę.
Apsvaigusi
nuo auksinio
blizgančio kefyro,
nebandau tik
negalvoti apie tave.
Smagiausia prisiminti
kaip pirmą kartą
besisveikinančios
akys
mylėjosi ore.
Niekaip neišėjo
baigti ir sumirksėti.
O už dešimt kilometrų
ir panašiai tiek minučių
laukia vasara.
Suleisiu pirštus į žemę
ir užkasiu tavo akis
iš savo minčių.