Komentaras apie eilėraštį „Braškės“

Labai laukiu kritikos, nes po šiandien ryte suvalgyto dubenėlio braškienės, nuo kurios visada nusikeliu mintimis į vaikystės vasaras kaime ir tokiu būdu  bandant užsimiršti apie įsimylėjimo skausmą, užėjo nenumaldomas noras parašyti eilėraštį, kuris, tarp kitko, parašytas taip spontaniškai, kad net nenubraukiau nei kartą nieko ir ant popieriaus gražiau atrodo negu čia.
Kai parašiau, galvoju, pirmas gyvenime eilėraštis, ir dar nuoširdus,
ir dar iš įkvėpimo, negaliu neparodyti...
O dabar supratau, kad ir šitas komentaras apie mano eilėraštį
yra eilėraštis.

Man atrodo, aš jį nukopinsiu ir įkelsiu į „Eiles“.


Ai, pasirodo per dieną galima sukurti tik po vieną, tai tada tegu lieka komentaras.