Get ready!

-Oh tu velnias, ir vėl pramigau!- su tais žodžiais pašokau iš lovos, kaip pašauta,- juk šiandien mano pirmoji, pati atsakingiausia diena!
Neprastai, pasirodo, turiu neblogas kojytes, kurios akimirksniu išlaipina mane iš lovos. Naktinis, ir jau gana prasmirdęs, apdaras -metamas ant lovos. Žinokit, neturiu laiko kiekvieną dieną stovėti prie skalbimo masinos ir laukti kol rūbai išsiplaus, geriau nusprendžiau palaukti, kol jų galiojimas pasibaigs...
- Plaukai, plaukai..., ką daryti su jais? AAAA, jie atrodo baisiai!
Tas styro, kaip gandras varlės laukdamas, o anas lyg vandens nematęs, nugeibęs...Čiumpu pirmą pasitaikiusį buteliuką ir visu greičiu purškiu ant galvos! Gerai, buteliuką ant lovos, kas toliau?
A, taip, taip, taip... veidas....O tu Marija!!!! Iš kur tas spuogas atsirado, a?! Ką dabar daryti?! Keliauju į tokią vietą, kur susirenka tik gražūs žmonės, o man ant kaktos skiauterė! Manęs tikrai nepriims!
Gerai, gerai nepanikuok, zyzle tu! Pudra....Kur pudra?!
Taigi pudra, kaip visada užmaskuoja visus gyvenimo randus ir visas mano skiauteres.
Rūbų reikia baltų...Taip, tikrai, atsimenu, kad jie sakė apsirengti baltai, nes tai sena tradicija... Tebūnie, tradicijų nevalia laužyti.
Atsimenu, mama man paliko tą baltą, pačią gražiausią suknelę būtent šitai progai, sakydama, kad kai ten reikės žengti ji mane papuoš ir gausiu geriausią vietą!
Taip, taip, taip ir padarysiu! Ech, batų nereikia, sake, ten nešalta.
Viskas, jau pirma valanda! Paskutinis žvilgnis į veidrodį ir.... O Dangau !!!!! Iš kur ta žydra masė ant mano galvos?!
- Sesė...- toptelėjo man,- na, ji dabar neišsisuks...
Su šia bloga mintimi atsivėrė langas, ir staigus vėjo gūsis išmetė mane pro jį (baisu nei skaudu nebuvo).
Įleido mane ir su mėlynais plaukais, ir su skiauterė ant kaktos, netgi gavau geriausia vieta. Be to atsistojęs jis pasakė, kad mus čia pakvietė ne pasigrožėti vieni kitais, o tam kad prižiurėtumėm pasaulį iš viršaus...