Auto/žudynės (Finita la comedia)

Pasemk manęs tiek, kiek į “šiandien” telpa “vakar”
Prisiekiau - būsiu iki ryto – reiškia – būsiu
Įmesk jėgų į negalėjimo ugniakurą,
Įpūsk gyvybės, jei kažkiek dar liko mūsų

Žinau, prisimeni - kadais išmainėm juoką
Į nežinojimą, kad baigsis…būna – baigias
Aš nemokėjau būt rimta, dar vis nemoku
Ir būti tavo juk prisiekiau tik juokais aš

Tik rinktis tau: “kas moka, tas užsako muziką”
Lengvai šlubuodama į taktą bisu mėgaujuos
Prieik, paliesk... vos... vos, švelnioji mano mūza…
Lenk galvą, mano kekše,
ir baigta komedija…