Rašyk
Eilės (73824)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10430)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kai perėjau mišką, tolumoje išvydau ežerą, jo viduryje lingavo medinė valtis, sėdėjo žvejas. Virš ežero styrojo tirštas rūkas ir atrodė, kad dangus ką tik nusileido. Vanduo atrodė ramus ir tik vietomis priešinosi į lieptelio atramoms. Po juo jis atrodė tamsesnis, nei bet kur kitur, ir šaltesnis. Sulig kiekviena minute rūkas po truputėlį sklaidėsi, tirpdamas bei tįsdamas tolyn saulės šviesos juostomis.  
Aš patraukiau link ežero. Kai priėjau krantą, žvejo valtelė pajudėjo. Irklai ėmė suktis, valtelė slinktis į kitą ežero pusę. Kažkodėl užsimaniau pasiekti tą krantą greičiau, nei tas žvejas, tad nuskubėjau. Ežero pakraštyje stiebėsi medžiai bei krūmai,  todėl aš greitai pamečiau valtį iš akiračio. Spėliojau, kiek kelio dar liko eiti. Įsivaizdavau, nuėjęs pusę kelio link to vietos, į kurią pajudėjo valtis, bet kuo toliau ėjau, atrodė, kad galėjau klysti.  
Sprendžiau, kad priešingas krantas jau visai čia pat, maždaug už keleto žingsnių. Visai jau netrukus tikėjausi išgirsti irklų drumsčiamą vandenį, tada valties dunkstelėjimą į medžių šaknimis sutvirtintą krantą, tačiau aplinkui buvo tylu.  
Tik garsai, kurių nelaukiau, dabar atrodė ypatingai aiškūs – ančių krypavimai ir jų jauniklių, šakose perinčių paukščių, staiga visi nereikalingi garsai susitelkė į vieną vietą. Bet aš pastebėjau tarp medžių šešėlį. Jis nuplaukė tolyn... ir aš nuėjau iš paskos.
Nusprendžiau, kad ir kaip toli eičiau, dabar jau galiu būti ramus. Blogiausia, kas atsitiks, sugrįšiu į tą pačią vietą prie lieptelio.
Ežeras yra gerokai didesnis, nė aš galvojau. Ar toli esu nuo lieptelio? Bet kokiu atveju, turiu jį apeiti, kad sugrįžčiau.
Ir tas žvejas – gal jis sugalvojo su manimi pažaisti? Suprato, kad seku, ir dabar vedžioja mane už nosies?
Galbūt, mes smagiai pasijuoksime, kai susitiksime toje vietoje, kur bus plati medžių properša, ir jis, įbridęs ilgais guminiais batais į vandenį, prašys mano pagalbos.
Galbūt, jis manęs paklaus, iš kur aš atėjau. Pasiūlys žuvies, iki tol laikytos valtyje po suoleliu.
Sakys man, aš sugrįšiu rytoj ankstyvą rytą. Aš visada žvejoju vienas.
Aš nemoku žvejoti, atsakysiu.
Jis nusijuoks.
Turbūt yra senas žmogus.
Aš pradėjau žvejoti dvigubai vyresnis nei tu, jis prasitars man.

Mąstydamas apie tokį būsimą mūsų pokalbį, aš pasimečiau laike, nežinojau, ar toli jau nuėjau. Takelis aplink ežerą buvo gerai išmintas, mano mintims niekas netrukdė tekėti, pakeliui nesutikau nė vieno praeivio, neturėjau laikrodžio.
Kažkodėl suėmė nuojauta, kad ežero neis apeiti. Tačiau žvejo šešėlis slinko tolyn nuo manęs tuo pačiu. Staiga susivokiau, kad galiu jam sušukti. Taip būtų daug paprasčiau:

Ar šiandien gerai kimba?
Kiek jau pagavote?
Gal žinote, kas nuomuoja valtis ir meškeres?
Labas rytas! Parduosite šviežios žuvies?
Palaukite, jau gerą valandą bandau jus pasivyti...

Kuo toliau galvojau ką sakyti, tuo labiau mane puolė bejėgiškumas. Keista, kaip aš nemoku užkalbinti žmogaus. Tačiau jeigu imčiau bėgti ir valtį aplenkčiau, tada prasibraučiau pro krūmus iki kranto, jam išnirčiau tiesiai prieš akis. Šis variantas man pasirodė patraukliausias.
Bėgau greitai, norėjau sutaupyti laiko rasti geresniam krantui. Kai sustojau, buvau visai uždusęs. Tačiau džiaugiausi, nes ežero krantas buvo lengvai prieinamas, o žvejo valtis turėjo būti atsilikusi pakankamai toli.
Rūkas jau buvo ištirpęs, dangus tuščias bei giedras, jokio vėjelio. Turėdamas laiko užsimerkiau ir giliai įkvėpiau, o kai atsimerkiau, mano nuostabai, ežeras buvo tuščias. Krante, kuriame sekiau valtį, jos nebuvo. Pažvelgiau į kitą pusę, ten taip pat nieko nesimatė. Ežero vanduo buvo ramus, lyg niekieno nepaliestas. Nežinojau ką galvoti. Kur dingo žvejas, juk negalėjo jo nebūti. Aš aiškiai jį mačiau. O gal valtis buvo be žvejo? Ir liko man jau seniai už nugaros.  
Atėjau prie ežero kiek apsnūdęs, valtis buvo toli rūke, joje galėjo būti sunkus didelis maišas...
Gal ir valties nebuvo?
Galėjo juk, toje vietoje, rūkas būti daugiau išsisklaidęs, nei kitur, - toks nepaprastas miražas galėjo užburti man akis, sudrumsti protą, ryte pilnai dar nenubudusį. Tačiau kas, jei žvejas yra man už nugaros? Maniakas, žudikas, bandantis mane įvilioti į savo pinkles. Supratau, kad geriau viską mesti sau iš galvos ir apsisukus eiti namo.

Matau vienas, toli nuo lieptelio. Nori, parplukdysiu, staiga išgirdau. Valtis stuktelėjo į krantą, irklai nustojo suktis. Aš sekiau tave visą kelią. Žmonės dažnai pasimeta prie šio ežero. Jis apipintas įvairiomis istorijomis. Kai pereini mišką, jis atrodo apvalus, nedidelis, bet taip nėra. Būna, kad viduryje jo kažkas plaukioja, tarsi valtelė su žveju.

Iš kur tu atėjai? Klausia. Aš žvejoju kiekvieną dieną. Neturiu kur dėti žuvies... Nusišypso. Jo smakras vos matosi iš po gilaus kapišono.

Ne, čia niekas aplinkui nežvejoja, iškyrus mane, jis man sako, ir tuo pačiu atsistoja, valtis sulinguoja.

Padėk man išlipti, paprašo. Kai buvau toks kaip tu, pats susitvarkydavau, dabar ne.

Aš jam padedu, tačiau į galvą linda įkyrios mintys, kad kažko nesuprantu.

Kokiu keliu galėčiau greičiau sugrįžti iki lieptelio, klausiu jo.  

Aš tave parplukdysiu, jis man sako. Išmeta šlapią dumbliną virvę, liepia eiti pririšti prie medžio. Turi padėti man.

Aš sugrįžtu, jis kelia iš valties sunkų maišą, valtis juda, plaukia tolyn nuo kranto. Žvejas neatsisuka į mane.

Lipk į valtį ir iškelk maišą, liepia, tada pats iššoka ir girdžiu atsiranda man už nugaros.

Įlipu į valtį, pėdas apsemia įšilęs vanduo, pakvimpa žuvimi; keisčiausia, nematau nei laimikio, nei meškerės, kur nors paguldytos į šoną. Iš valties pažvelgiu į krantą, staiga prarandu pusiausvyrą bei nukrentu. Girdžiu kaip senis čiumpa už virvės ir kažkokiu būdu valtį užtempia ant kranto.  
Aš išmetu sunkų maišą.
Senis jį tempia toliau nuo takelio, kuriuo atėjau, tolyn link medžių. Maišas palieka žemėje žymę, tarsi kas jo viduje būtų kieto ir aštraus staiga atsikabinę.
Senis sugrįžo, atrišo nuo medžio valtį ir mes išsiyrėme į vidurį ežero. Žvelgiau į tolstantį krantą, į kelią kurį nuėjau. Už medžių nieko nesimatė. Žvejas negalėjo manęs sekti.  
Čia dažnam vaidenasi, girdžiu man sako. Štai, imk žuvies, senio rankose išvystu žuvį. Jis ją įmeta į maišelį.

2011-05-30 19:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-07-13 11:38
EyesTrueDe_Lies
nebus, bet vertimas yra su korekcija... jau persivalgiau, daugiau negrisiu prie sito kurinio. reikia imtis naujo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-28 00:59
St Sebastianas
ančių krypavimai ir jų jauniklių, šakose perinčių paukščių Nagi, nagi, kokias čia pas mus antys mutantės, kad girdisi kaip jos krypuoja? Sveria kelis šimtus kilogramų, kad girdisi kaip dejuoja žemė joms krypuojant?:] Taip pat atrodo, kad žodžiai "šakose perinčių paukščių" yra apie ančių jauniklius.

Kalbą reikia taisyti. Nebūtinai į tiesioginę, galima palikti kaip teksto dalį, tačiau reikia keisti žodžius, labai derinti juos prie likusio teksto. Dabar atrodo, kad tai kažkokio visai atskiro teksto dalis.

Atmosfera ir nuotaika yra, bet ne tokia, kokios norėtųsi. Ji nėra tiek atidirbta, kad pajaustum rūką, kad tikrai pasijaustum vienas miške, šalia ežero kuriame galbūt yra valtis su žveju. Prie to dar reikia padirbėti. Ir pats tekstas atrodo normaliai nenušlifuotas. 

Norėtųsi kiek geriau atskleistos idėjos, kad vyksta tai, apie ką galvoja personažas. Idėja nebūtinai turi būti pateikta ant lėkštutės, tačiau jei ji maskuojama, skaitytojas turi jausti, kad reikia ieškoti minties. Jei nenori minties maskuoti ji turi būti lengviau pagaunama.

Iš esmės tekstas pakankamai įdomus, atliktas irgi neblogai. Tačiau trūksta, kad galėčiau pasakyti, kad viskas gerai. Manau, kad nušlifavus aštrus kampus, kai ką pridėjus, kai ką atėmus galima gauti tikrai gerą kūrinį. Manau, kad reikėtų susitelkti į atmosferos sukūrimą, nes tokiam mistiniam kūrinukui ji yra svarbus elementas.

P.S. Antros dalies nebus?:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-20 19:25
augaviskas
Mano supratimu, pagrindinė problema, trukdanti mėgautis tekstu - ne tiek gramatinės ar skyrybos klaidos, kiek autorės dėmesio stoka (galima vadinti neišbaigtumu, nors tas galiotų ir klaidų atvejais). Dėl to trūkinėja mintis, vaizdas. Pavyzdžiui, didelė skylė aplink sakinį „Iš valties pažvelgiu į krantą, staiga prarandu pusiausvyrą bei nukrentu.“. Kur nukrentu - į vandenį, valtyje, ką pajuntu, sušlampu ar ne? Ar autorė sąmoningai atsiriboja nuo tam tikrų pojūčių rūšių?
Grįžtant prie skyrybos, man smarkiai kliūna kalbos ar minčių neišskyrimas ir įjungimas į tekstą - gana painu, kai reikia šifruoti, kur veikėjai kalba, kur pasakotojas. Mano galva, net ten, kur 5 galimi kreipinio variantai, kiekvieną jų reikėtų dėt į kabutes.
Nežiūrint į tai, tekstas patiko, padarius lengviau suvokiamą, būtų stiprus. Nebent dar reikėtų pastiprinti pabaigą – ten mintis labiausiai trūkinėja.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-05 20:27
EyesTrueDe_Lies
Dėkui, Gmite!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-02 01:36
Laukinė Obelis
Aha, būtent - galima labai gerai rašyti angliškai, vokiškai, norvegiškai... Bet lietuviškai sakome "esu iš Lietuvos", ne "aš esu iš Lietuvos".
Sunku paraleliai rašyti gerai ir angliškai, ir lietuviškai. Arba tai reikalauja labai daug patirties, savidisciplinos (kalbu iš asmeninės patirties). Po savo nelietuviškų rašinėjimų tekstus iki šiol švarinu nuo įvardžių... Tai turbūt neišvengiama, nes tiek anglų, tiek kitose kalbose tekstas be įvardžių ne tiek kad negražus, kiek neįmanomas.

Nemanau, kad įvardis lietuvių kalboje gali atstoti pauzę, greičiau tai trukdis, be kurio tekstas plaukia daug sklandžiau. Na, nesu visažinė, bet man taip atrodo.

Beje, ar esi girdėjusi, kad rusiški tekstai po vertimo į anglų k. nemažai pailgėja, būtent dėl įvardžių? Nes ten, kur rusų autoriui net į galvą neateitų pavartoti įvardį, anglų kalba be jo neapsieina.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-02 01:24
EyesTrueDe_Lies
O, dėkui. Atkreipsiu dėmesį į pastabas, nes kėtinu perrašyti.

Leisk, pagalvosiu, kaip atsikirsti dėl "Aš"... :)
O kodėl negalima lietuvių kalboje tiek įvaizdžių, juk anglų kalboje jie labai dažnai kartojami, ir galiu pasakyti, jie tekstą stato, stiprina. Aš skaitau angliškai, ir rašau angliškai. Tai ten gaunasi atvirkščiai - vis per mažai naudoju "I" ir kitų įvaizdžių. Ranka nekyla, atrodo, nu kaip tiek daug galima kartotis? Gal todėl rašant lietuviškai įvaizdžiai man atrodo taip pat svarbūs, jais, tarsi, galima aiškiau kalbėti.  Jie tarsi pauzė.
Aš muzikantė.
Klausau ir girdžiu jį, kalbant man.


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-02 01:08
Laukinė Obelis
Pirmoji pastraipa, mano manymu, nelabai vykusi - nei į veiksmą neįsuką, nei nuotaikos nesukuria, nei klausimų neiškelia. Ir dar gana negrabiai suręsta. Deja...

Jau anksčiau autorei esu minėjusi, kad, mano manymu, jos tekstuose per dau įvardžių, ypač "aš", kai kalbama pirmuoju asmeniu. Praeitą kartą ji sugebėjo labai profesionaliai atsikirsti. Įdomu, ar ir dabar pavyks?

Dialogai kuriami puikiai. Džiugu, nes būtent prie to vargsta dauguma rašykų. Norėtųsi, kad tas jausmas persmelkų ir likusį tekstą. Deja, jame man trūksta - gal nuotaikos, gal įsijautimo, gal aiškesnės minties - velnias žino, sunku pasakyti. Čia autorei geriau žinoti, ko ji tikisi ir siekia. Nors, viską perskaičius, lyg ir išliko ta ežero atmosfera, norėtųsi daugiau.


Smulkmenėlių neminiu, bet šias klaideles būtinai pasitaisykite:
sulig
tĮsdamas
Ežeras yra gerokai didesnis, NEI aš galvojau
senIai
į galvą lEnda įkyrios mintys

Be to, reikėtų patvarkyti ir skyrybą, ne tiek dėl tvarkos, kiek supratimo dėlei.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-02 00:43
EyesTrueDe_Lies
Tiesa, apie tą maišą.
Gali galvoti, kaip nori, ką nori... Ežeras skaito mintis ir jas materializuoja.

"Atėjau prie ežero kiek apsnūdęs, valtis buvo toli rūke, joje galėjo būti sunkus didelis maišas...
Gal ir valties nebuvo?
Galėjo juk, toje vietoje, rūkas būti daugiau išsisklaidęs, nei kitur, - toks nepaprastas miražas galėjo užburti man akis, sudrumsti protą, ryte pilnai dar nenubudusį. Tačiau kas, jei žvejas yra man už nugaros? Maniakas, žudikas, bandantis mane įvilioti į savo pinkles. Supratau, kad geriau viską mesti sau iš galvos ir apsisukus eiti namo."

Ar tai galėtų ką nors paaiškinti? Ką mano herojus galvojo, visa tai ir vyko. Ar jis buvo pirmas užklydęs prie to ežero, aš nežinau...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-02 00:31
EyesTrueDe_Lies
Papykstu ir praeina, aš nepiktybiška :) Žinau, kad gramatinių klaidų yra daugiau ir viso kito, nes čia pirmas 'draftas', istoriją parašiau per kelias valandas ir norėjau specialiai patikrinti tą pirmą, dėl idėjos... Nes dažnai aš vėliau sugadinu betaisydama.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-02 00:06
Lengvai
Eyestrue supyko - na jau, proza reikalauja laiko=]

Tekstas geras ir įtaigus, bet - įvelta nemažai gramatinių klaidų (šiek tiek daugiau, nei prašai ištaisyti;]); kai kurie sakiniai labai neaiškūs dėl žodžių tvarkos, linksnių, skyrybos nebuvimo, kalbos kultūra irgi šlubuoja. Aj, dar norėjau paminėti, kad vietomis tekstas per daug buitiškas - na taip, čia mintys paprasto žmogaus, bet jas reikėtų išgrynint.

Apart to, man patiko, - kai skaičiau iš karto mačiau vaizdą prieš save. Ir pabaiga super, net šiurpuliukai perbėga. Bet nesupratau, kas tam maiše turėjo būti, gal autorius man padės šį klausimą išspręsti?=]
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-01 22:57
EyesTrueDe_Lies
Truputėlį užbėgsiu už akių... Kas kartą kiek prisijungiu nieko iš vyresniųjų nebūna, kurie galėtų ištaisyti klaidas, kurias palikau iš skubėjimo.
Labiausia man įdomu pats tekstas - pasigauta idėja ir jos išpildymas, įtaigumas. Nežinau, ar pavyko...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-01 18:27
EyesTrueDe_Lies
Turbūt aš sau viena komentarus čia ir rašysiu.
Gerai nusigyvenome, prozininkai.
Aš kiek užeinu paskutiniu metu į šią svetainę, čia jau nieko iš senių nebeliko. Gal jie visi pasišventino ir į tokius niekalus, kaip kitų kūryba, nebekreipia dėmesio. Man irgi, pavyzdžiui, labiau patika, kai mane skaito ir komentuoja. ha.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-30 19:51
______________________________
PASTRAIPOJE
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-30 19:42
EyesTrueDe_Lies
Kai reikia, nėra klaidų taisytojų, nežinia kiek teks laukti. Skaitytojų norėjau atsiprašyti už "šveplas" klaidas. Tikiuosi, man jas pataisys kuo greičiau. Dėkui už supratimą.


apsiamia APSEMIA (viena iš paskutinių pastraipų)
Koliu keliu KOKIU (gale iš išskirtos kalbos)
Tačiau žvejo šešėlis slinko tolyn nuo manęs tuo pačiu GREIČIU. Pastraipije prieš "Ar gerai kimba?")
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą