Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Į mūsų namus ir širdis beldžiasi pavasaris, gal atidarykime jam duris, tegul pasklinda gėlių kvapas, paukščių čiulbesys, lašo tekštelėjimas ir prisotintas jausmų oro virpėjimas.

Jūs dar miegate, nenorite nubusti, jauku šiltuose namuose, dar nepasimiršo šalčio gūsiai, vėjo gainiojamos snaigės ir tvorų pokšėjimas nuo speigų?

Lindėti viduje ar visdėlto bandyti keltis? Atlapoti duris ir išeiti į žmones?

Ar noras įkvėpti gryno oro ir naujų patyrimų yra didesnis už stingulį, sukausčiusi mus po ilgos žiemos ramybės?

Aš išsijudinau, man smalsu ir aš pasirįžusi patyrinėti praeivius.

Apsidairykite jūs, apsidairysiu kartu ir aš, matote moteris? Pažiūrėkite, va žengia savimi pasitikinti, užsigalvojusi, kažką viduje kurianti, ana kita susikuprinusi, atsargiai deda žingsnius, kad nepažadintų mėgstančiojo skriausti kitą ir neiššauktų nelaimės, greit prabėgs gatve ir gal būt šį kartą neganda ją aplenks. Tikriausiai nėra lengvas jos patyrimas, ji buvo skriaudžiama namie dar tada, kai apsiginti negalėjo, tai kaip ji jausis saugiai gatvėje. Ji neišmoko pasitikėti artimaisiais, tai, ar gali tikėti praeiviais, jie nepažįstami, tad dar baisesnis už piktą artimąjį.

Va ten, atokiau parke stumia vežimėlį jaunutė mamytė, jos veidas švyti, ji žvelgia į savo kūdikį meilės kupinu žvilgsniu ir yra laiminga šia akimirką.

O ten, vyno baro link eina iššaukianti, ryškiai pasidažiusi, perdėm agresyvios išvaizdos gražuolė, ji labai veržli, ji nori nugalėti, nesvarbu ką (kas pasitaikys kelyje). Ar darbe, ar asmeniniame gyvenime ji turi būti visų pirma, jai nesvarbu kokia to kaina, kam skauda, jos tiklsas vertas to, kad nesiskaitytų su kitų ašaromis, juk ji nugalėtoja. Išsitraukia cigarete, užsirūko, jos laukia smagus vakarėlis. Jos mažas penkerių metų sūnus retai mato savo mamą, bet užtatai jis puikiai išmano jų šeimos žodyną: “vakarėlis, mamytės draugas, vėliau, aš užsiėmusi, mamytei reikia“. Berniukas toks gudrus, jo akys jau kaip suaugusio, vargo mačiusio žmogaus, širdelė daug kartų skaudėjo, žvilgsnis truputį liūdnas, bet labai supratingas-juk jis privalo suprast savo mamytę, nes ją myli.

O dar toliau eina jauki porelė, jie švelniai šnekučiuojasi, džiaugiasi buvimu kartu, šiltu poklabiu, apsikeičia rankų glamonėjimu, glostančiu žvilgsniu, jų dar netrikdo gyvenime kartu kasdienybė, tikriausiai, jie nespėjo patirti rūpesčių, jiems nereikia galvoti, kaip mes drauge užsidirbsime duonai ir pramogoms, kaip kas rytą nuvešime vaiką į mokyklą, ką pasakysime vienas kitam kai atsikelsime rytą jau dešimt metų kartu, ar nenusibos dalintis švelnybėmis ir atidumu. Dabar tai panašu į gražų žaidimą.

Matote už kampo suka vienuolė, skubiu žingsniu ji eina link Katedros, ir mano ir jos širdyje nuaidi tiek kartų girdėtas varpo gausmas, sunku atspėti, ka ji jaučia ar galvoja, nes ji atrodo lyg būtų meditavusi ir prašiusi meilės artimui ir aukščiausiajam, bet ramybės, susitaikymo, kurios mes ir gal ir ji taip ieškome ir siekiame, net ir jos veide aš nematau, o jūs matote? Ji kaip ir aš, ir tu panirusi į paieškas-kelionėje.

Ana senučiukė, prašo lito, akys užgesę, bet kūnas dar gyvas, vadinasi ji turi sugalvoti, kaip šiandien pavalgyti, kaip šiltus namus prasimanyti, juk pas mus ne Ispanija, saulė mūsų nelepina kiaurus metus savo šiluma, mes, jei norime gerai jaustis, šiltai būti, turime gerokai pasukt galvą, kaip tą padarysime šiandien.

O va ten striksi dvi mergytės, nerūpestingai, lengvai, jos dar vaikystėje, turi rūpestingus tėvus, todėl joms tiesiog lengva, o rūpesčiai prislėgę jų petukus paprastai būna joms pakeliami. Beviltiškumas dar neužgriuvo jų ir gal visai neužgrius, jei per sunkaus akmens kas nors joms neužridens ant pečių nelaiku. Tegul joms būna viskas laiku, tiesa, jus sutinkate? Manrods negerai, kai kažkas vyksta peranksti.

Aš taip dairausi kasdien, žiūriu į vyrus ir moteris, man patinka juos stebėti, jie tokie visi skirtingi ir todėl labai gražūs. O jūs stebite vieni kitus, jums patinka tai ką matote, ar norėtumėte viska pakeisti, sutvarkyti? Man kuo toliau tuo mažiau kyla tokių norų-ką nors pakeisti, labiau norisi tiesiog būti, čia tarp šių visų žmonių, tiesiog jaustis jaukiai ir gerai, linkint jų kelionėje sėkmės ir, žinoma, savojoje. Kuo toliau tuo labiau aiškėja, kad mūsų kelionė yra begalinė, dar niekada nesijaučiau, kad va aš atėjau ir čia sustosiu, kasdien aš einu į naują dieną, su nauju nerimu ir su naujais praeiviais aplink. Ačiū jums kad esate, brangūs pareiviai.
2011-05-27 17:34
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-15 09:11
augaviskas
Tie retoriniai klausimai pradžioje labai primena esė ar publicistinius pamąstymus su poetinės prozos elementais, balansuojama ties grožinės literatūros riba. Mintys dėstomos aiškiai, tačiau neryškios, nėra prozai būdingo siužeto. Tictac atkreipė dėmesį į tai, kad tekstą galima būtų trumpinti ar ilginti (pridedant ar atimant aprašomų objektų), nedarant įtakos teksto vientisumui. Tai rodo, kad nelabai galvota apie išbaigtumą, dalių balansą, harmoniją.
Tarkim, tai pratybos, nes rimtesnės idėjos kūriniui pritrūko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-06-02 11:22
Lengvai
Kas per nauja mada į tekstus kišti tiek daug klausimų? Kodėl autoriai galvoja, kad klausimai yra gerai? Kas jiems pasakė, kad tokie tekstai turi didesnę vertę? Ar čia vietoj tritaškių dabar tokia banga?

Toliau: praeivių aprašymai. hmmm, na taip, tai geros treniruotės - bet tik tiek. Treniruotės turi likti stalčiuke.

Apie ką tekstas? Apie tai, kad autorė nenori nieko keisti, o tik būti čia? Kur problema? Jos sprendimas? Pagrindinė mintis? Kabliukai? Viso šito nerasta.

Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-28 10:59
tictac_it
O va ten ...va ten plukės žiedlapis takelį vabaliukui užtvėrė , ir nepraeit neprasibraut pas mieliausiają vabaliukę , o ir vabaliukučiai alkani ir liūdni, o va... va gražuolei agresyviai nusispjauti ant kažkokių vabaliukų tarakonų, bet ...Na ir keistumas to pasaulio , na ir chaosas nepaaiškinamas - energingai kulniuku (na tų, tų "second hand" lakuotų raudonų "laivelių" kulniuku) pasmeigia tą priklydusį žiedlapį, visai visai atsitiktinai, visai visai visai dėl to tik ...Bet vabaliuko takelis į šviesią ir gražią ir meilią ir (tfu, tfu,tfu - perspektyvią) ateitį atsidaro ...Tik vienuolė ... och ta vienuolė su varpadūžiais Kristuje savo ruda šlepete (akys dangun, siela pragaran) šliopteli ant kupstelio žolės, ech...Ir nėra vabaliukės , ir nebėra jau vabaliukaičių, ir tik vabaliukas skuba laimingas link namų, link tų ...tų pačių , kurių jau nėra nėra, ir tik gyvenimas, tik gyvenimas aplink ...:)

Ne apie džainizmą čia ir ne apie tekstą ...:) Nes tekstukas schematiškas kiek , paviršutiniškas ir trupučiuką lėkštas, ir tik už norą rašyti kažką - 2
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-27 21:18
kitaip
kažkas yra... bet aš norėjau labiau paskaityti novelę.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-05-27 20:40
mandragora
neuzkabino itin. nors rasymo stilius ganetinai tvarkingas. gal stereotipais vaikstot per daug. p.s 5m vaikas , net jei jo motina alkoholike, priima tai kaip norma.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą