2011-05-27 21:27
Įdomiai išplėtota mintis. Puiku:)
2011-05-27 17:03
puiki tema.
deja, užrašyti kūriniai niekada neatstos vaikų/anūkų - iš kūno ir kraujo... Nuoširdžiai išreikšti moteriai esminiai dalykai. :)
2011-05-27 16:29
Požiūris ne visai priimtinas, bet išsakytas itin aiškiai ir stipriai. Su meile. Net "abejingumo" falšas būtų aiškus be įvardijimo - meilės jis nepermuša. :) (tai kaip aš galiu rašyti apie - ar "apie" čia būtinas?..)
2011-05-27 12:53
kiek mistinė logika, bet kaip skaitytojas palenkiau į savo pusę, ir visai patiko, pozityvu
2011-05-27 10:53
po trečios eilutės nuo pabaigos, manau, praverstų brūkšnys,
man labai ta rami giluma, ta ištikimybė (čia labai plati jos reikšmė ir prasmė), tas nuo dzingaliukų saugomas savivokos augalėlis ar žvėrelis - vadinkim, kaip kam tinka...
ir patikėkit, tai gana platus ir svarbus, iki universalumo pakylėtas eilėraštis, asmeniškai atrodo tik pats paviršius, verta jį atverti, o ne ailėraštį nuvertinti...
2011-05-27 09:11
*patinka patinka patinka
2011-05-27 09:10
Man patnka, jautru, asmeniška.
2011-05-27 08:54
Tai va ir ir gaunasi tokie anūkai-ramūs arba siaubo pilni.Kaip seneliai...O kūrinys patiko
2011-05-27 08:04
hm, o man kaip tik jokios čia ašaros nematyt.. kol tėvai gyvi, ramu, tai toks ramus kalbėjimas ir gavosi, matyt.
2011-05-27 01:48
psicho-geneologinė paralipsė. į pabaigą, matyt, ašara ištryško, nes trūksta pabaigos efekto.
|
|