pusiau praviras

- ... antras aukštas, antraaaaas - rėkė moteris - girdi? antraaaas aukštaaaas! laukiu valandą jau! - telefonas paskendo stambiose krūtyse, nemažas antsvoris tiesiog traukė atgalios, laiptinės turėklai nemaloniai lipo prie delnų ir pilni paketai pigaus maisto tiesiog plėšė mažus storus pirštukus iš rankų... prakaitas žliaugė sprandu ir rodės širdis iššoks lauk nuo įtampos ir nuovargio.
- uh. valkata... - atsilenkė visu stoviu moteris, pagaliau pasiekusi antro aukšto aikštelę. Telefone žemu balsu kažkas kažką kalbėjo. Moteris pabandė pasiekti jį bet nepavyko. Vidurinės juodo metalo durys, vos metro aukštyje akutė kaip ir skambutis nepatogiai žemai. Užgulė visu delnu... - Vaaaaleee kurčiavište tuuuu!!!
Užraktas tarkštelėjo ir pasitiko apsigobusi paplyšusiu nešvariu chalatu tokio pat stambaus sudėjimo bet aiškiai neįgali mažo ūgio ir asimetriškų veido bruožų mergina. Paėmė paketus, mineralinio vandens talpas ir kaltai nerišliai tarusi „atleis mama buvau voniooooj“ paskendo tamsiame prieškambaryje.
- gyvate tu. į kapus mane nuvarysi... - drėbtelėjo moteris pavymui ir sunkiai atsidususi taip pat ištirpo tamsoje.
Laukujės durys ilgai buvo pusiau pravertos.