Ilgesys (I, II, III)

         Šššurrrrr..... šššurrrr............. švelniai šiurenantis pievoje ilgakotes smilgas lengvas vėjelis plaiksto apie kojas vos perregimą vasarinės suknutės sijoną, vis taikydamas užgriebti nerūpestingai nusviestos galugalvyje aguonžiedžiais puoštos skrybėlaitės kraštelį. Užmesta koja Ji palengva linguoja į taktą niūniuojamai melodijai ir svajingomis akimis gano žydro dangaus raitytus mažus-tarsi avies vaikučius- debesėlius. Žalsvai pilkšvos dangaus baroniukų piemenaitės lėtai slepiasi po juodomis ilgomis blakstienomis, o įsprausta tarp liaunų ilgų pirštų smilga vis dažniau nepataiko į taktą Doe Dassin \\\\\\\\\\\\“jei Tavęs nebūūūtų, sakyk dėl ko-gyventi man? .... išgalvočiau Tave ..... na na na ...... m-m-m-m-m-m-mm................... \\\\\\\\\\\\“; laikanti garbanotųjų skaičiuoklę ranka minkštai nusvyra pridengdama užsnūdusias piemenaites... .


*****
        Šviesūs,   liepžiedžių medaus spalvos  Jo plaukai, kedenami užklystančio į garlaivio galugalį ir po pastoge smagiai beprasisukančio vakario, vis neklusniai krito ant klaidžiojančių rudų,   bandančių Jos žvilgsnį sugauti, akių. Virptelėjęs stilingos nosies galiukas, nežymus avietėmis tebekvepiančių jusliųjų tvinksėjimas plykstelėjusiu raudoniu išdavė, jog žalsvai pilkosios bėglės buvo pričiuptos. Įsmeigtos  klajoklės nebyliai laukė ... .
     -Rūta, -tarstelėjo Ji ištraukdama iš Jo gana tvirtai suspausto delno švelniomis  pagalvėlėmis užsibaigiančius pirštus. Rudosios prisimerkė tarsi būtų sumanę žaismingai nuslėpti nuostabą ir staigiu mirksniu atsiplėšė sustingdamos ties ratiluotame vandenyje pro šalį praplaukiančių ir krante žaliomis šakomis mojančių medžių atspindžiais.


*****
        ... Ji godžiai gaudė, ne - tiesiog ryte rijo kiekvieną Jo ištartą švelnų žodį, pajusdama juo išsakytą  prasmę savo blyškios odos centimetriniais lopinėliais. Pakilusi vyriška ranka lėtai panardino virpančius pirštus šviesių sruogų gauson. Atsiskyrėlis nykštys kutenančiu  link skruostikaulio slystelėjimu paskatino išplėstas žalsvai pikšvąsias prisimerkti. Pastarosios jau gardžiavosi salsvu artumos nujautimu prieš nutūpiant  aksominiam Jo minkštų šiltų jusliųjų  prisilietimui. Alsuojanti beatsirandančiu maloniu nerimu minkštųjų kelionė tęsėsi ...
         Tarsi to paties vakario stumtelėta, Ji stipriai glustelėjo prie tvirto kūno ir įsitvėrė plonais pirštais į Jo  pečius. Tai - Tu, Tuuu - tas, ... kurio t-a-i-p laukiau ... . Žaibu plykstelėjęs suvokimas giliai smigtelėjo, pažadindamas kurčioje tyloje tūnojusią aistrą.