Pavėlinau

Ne pavasaris kaltas,
Ne rugiagėlės mėlynos.
Laimė - popierius baltas
Į kurią pasivėlinau.

Raidės, žodžiai išbluko
Ir svajonės apako.
Palei slenkstį suklupo,
Nesuradusios tako.

Vėjas juoką nuskynė,
Lapais viltį užklojo
Ir šalna gegužinė
Daržo ežioj kvatojo.

Vėl pavasaris plaukia
Ir dangus skaisčiai mėlynas.
Gervės grįžusios šaukia:,, Tu į laimę pavėlinai! „