Be tavęs

Palikdamas prie jūros, ištarei „sudie“,
Dar kątik lūpos lietė skruostus, plaukus...
Palengva siluetą tolstantį dar vis matau,
O jau ir vėl sugrįžtančio nekantriai laukiu.

Bekraštėj jūroj plaukia burė vieniša,
Žuvėdros klykia, nardo tarp bangų.
Rašau tau laišką kopų smėlyje gelsvam
Ir neužrašius adreso tau jį siunčiu.

Net pailsėti nebemoku aš viena.
Jau ilgą kelią nukeliavome kartu.
Atrodo, saulė šviestų dar karščiau,
Jei gintarų pakrantėje ieškotum tu.

Bet palikau ieškoti gintarų viena.
Saulėlydį ant seno tilto palydėsiu.
Tešniokščia jūra, šėlsta skubanti banga,
Tu greitai grįši, - lauksiu ir tikėsiu.