Kai išeisiu,
Pavirsiu vėju,
Saulės blyksniu
Pro purų debesį…
Kai išeisiu
Beržų šlamėjimu,
Kai pavirsiu
Paukščių klegesiu,
Su savim
Nepaimsiu nieko…
Tegu viskas
Erdvei palieka,
Ką turėjau
Ir ko neturėjau…
Kai išeisiu,
Pavirsiu nieku,
Gaiviu lietaus lašu
Beržų šlamėjime …
2002
2003-11-04 13:16
abejoju ar būtų pripažintas toks testamentas. :)arba prasidėtų nauja teismų praktika.
2003-11-04 12:09
Nenoreciau gauti tokio testamento :)
Grazi zodziu virtine ir tiek...
Tiesa, megstu tuos darbus, kurie rashomi neriantis ish kailio... O pas jus viskas pramintu keliu ;)
2003-11-04 11:59
turiu tik vieną pretenziją "Pavirsiu nieku". Nuotaikai gal ir tikra... Fiziką irgi galėtume pamiršti, metafizika taip pat, tačiau bendras eiliaus kontekstas sukūria priešpriešą ir visai manau neplanuotą, jau kitoje eilutėje "Gaiviu lietaus lašu"... taigi- ne nieku ;-)
2003-11-04 11:18
mano mirties vizija...
2003-11-04 10:29
Tikrai, negaliu nepareikšti malonaus žodelio dėl šio eiliaus. Labai teisinga, kad norime to ar ne, po mirties vistiek paliekame kažką sklandyti erdvėje...
2003-11-04 09:24
ar tai gaivus lietaus lasas berzu slamejime tamstai yra- niekas?!!!! ;)
2003-11-04 09:03
primena S.Neri "Alyvos"
2003-11-04 08:56
Kad ir labai gerbdamas Denisą Melniką, mintiju, jog kaip tik jis suvokia tai kas išsakyta šiame eiliuje kaip labai jaunas žmogus. Bet ... kiekvienam savas patyrimas ir supratimas ... / / / /.
2003-11-04 08:24
Kažkoks nuvalkiotas :) Atrodo, lyg jūs būtumėte jauna mergaitė, norinti perteikti savo paaugliškas emocijas popieriaus lape (nors, pagal jūsų amžių, ši tiesa negalioja). Nebalsuoju, nes galbūt aš labai klystu.