Ar mainyti save į šešėlį ?

Gandras lizdą ant kryžiaus sukrovė...
Šventvagystę  ardyt, ar pagarbint?
Jautis su mylimu jungu, paklaustas sustoja -
Išvadina bastūnais paklydėliais
Miško briedį, išdidųjį elnią.

Kalbėjo luošys, kad nekenčia šokėjų.
Ir senolis su užmigusiu erosu,
Tartum žiūrės į gražuolę, įžūlią ir jauną.
Taps iškalbingais gandro teisėjais
Ir po kryžium dės galvas.

Bet paukštis ištiesė juodąjį sparną,
Ir pažino ant žemės savo šešėlį,
Tai į nugarą švietė jam saulė.
Teko  ryžtis  skraidyti su vėjais,
Kad išnyktų šešėliai vėjarodės

Kai draudžiu savyje sučirent vieversėliui,
Išgirstu vėl, kitur kleketavimą.
Akys merksis į saulę žiūrėti.
Teks nusigręžt, susilenkus  ieškoti šešėlio,
Ar kaip kankiniui kryžiaus, nusiplėšti sau apdarus.