Ji gimė ir mirė eilinė
Ir atgimė grožio salone
XXI amžiaus Venera
Jos grožis nusiima nakčiai –
Kaip praktiška
Rytą, vos saulė paliečia odą
Ji skuba linguodama klubais į vonią
Kur kasryt gimsta menas
Kur kasryt įkvėpimas pagauna įkvėpt cigaretės
Ar išgert kažko tikro, stipraus
Kaip vienuolis susitelkia maldai
Taip ji tepa atsargiai šešėlius
Viskas priklauso nuo kūno
O kūnas – mano šventovė – ji mąsto
Mąstau, vadinas, esu –
Rodeno Mąstytojas pakelia galvą ir klausiamai žiūri
Bet akys paslysta
Ji patepa lūpdažiu lūpas o
Baigia apvadu juodu akims ir dirbtinėm blakstienom
Nes akys – tai veidrodis sielos tiktai
Per seklus ir per matinis
Toks ne plaukt, o braidyt
Nes praktiški žmonės renkasi popsą