...

2011 05 15

Šokdami mes aukojame karštį
Išsiilgusioms kūnų krosnims.

Tas kvapas ant odos naktų
It žydinčių sodų, it tos paslaptingos
Tylos, kurios ieškom pakampiuos.

Pirštų galais, ką tik subrendus
Pirmiems spinduliams netyčia
Geriu tavo šypsulį, žagsulį, norą.

Tie nematomi paukščiai
Mažyčiais nagučiais nutūpę ant sielų
Vis sudrumsčia paikas mėnesienas.

Kodėl mes vis saugomės priešo,
Nors žudo ne jis, o lig kaulų
Įsismelkęs nenuorama laikas.