Sėdėdamas, ramunės žiedo viduryje. Kada vandenynas plaukė dangumi, nusprendžiau sudėti pasaka iš S raidės, kuri skambėtų kaip gyvenimas be prasmės, kuria sudarytu tik 35 mano gyvenimo žodžių.....
Saulė, seniems seneliams sekė, sena sakmę: saulės saulėgrąžos saugiai supuvo sąsiuvinyje, sakydamos - sugrįžom saulės sušildyti, slaugyti sena sugyventinę. Siela saugiai saugojo senas saulėgražas, supuvusias sename sąsuvinyje. Sąsuvinyje, su subraižyta saule, su sauja sielių savoje sieloje...... gal ir nieko nesupratęs, užmigsiu nusukęs galvą nuo rasos tik suprasiu , kad gyvenimas man vertas tik 35 žodžių kurių suprasti negaliu......