Balkonas, oras, arbata,
Ir nors naktis ši per šalta
Nekeisčiau jos aš niekada,
Nebent kai tavo rankos kažkur greta
Ir nesvarbu kad ryt kita diena
Kad ryt mane užpuls kančia
Kad skausmas vėl budės greta
Juk visko būna kai aš ne čia
Ir nežinia ko galva aš suku
Juk sraigėm tai visai neįdomu
Ko saule šviečia net nakčia
Kol kiemsargio šuva aploja ja
Mutacija, judėjimas galvoje
Sustabdo minti. Pasirinkimą mirti
Nenulemia dievai, tik kvaila,
Politine vilti atgabena angelai
Kažkur išlėto juda traukiniai
Senatvinis marazmas bėga ligegrečiai
Aplenkia juos nebent kanadiniai sliekai
Pabėgę sibiro svečiai