Bandymas pabėgti

Kai pasiklysti jausmų džiunglėse,
kai įsuka kasdienybės verpetai,
nebelieka minčių,
nebelieka laiko galvoti.
Tik bėgi, skubi, vis bandai
viską suspėti,
kad tiktai Laikas,
tas alkanas žvėris
tavęs neprarytu.
O jis-negailestingas,
suvalgo net savo vaikus.
Laikas nelaukia, nesustoja,
neleidžia sustabdyti akimirkos,
kad galėtum užsimiršti,
pasinerti i svajonių jūrą,
leisti nunešamas svaiginančios bangos,
tolyn ir gilyn i nebutį,
kur nėra problemų, nerimo,
kasdienybės pilkumo...