lukterk

2011 05 09

Lukterk, tu gali norėti, bet
Man reikia nuo viso to pailsėti.

Dviračiais, pirmą kartą, kai
Saulėlydis raudonesnis už mūsų veidus,
Jaučiu kaip lūpų pelkes perbrenda
Visiškai nepasimetęs vėjas. Per kaktą,
Per akis, perbėga šiurpuliukai, o
Plaučiuose šaltas oras it maža gliti
Rupūžė kirba strikinėdama nuo lelijos
Ant plūduriuojančio sušilusio liežuvėlio.
            Visai, kaip naktimis guliu susigūžęs
              Tavo kūno šešėlyje ir tirtu, noriu...
              Tu negali nieko pasiūlyti. Nuraminti.
      Sapnuoju pamestą pedalą. Sapnuoju prakaitą
Miegodamas šalia ant žemės. Retkarčiais prasimerkiu,
Kad pažvelgčiau į tavo įmigusias ir ramias akis.
Kažką murmi. Šokčioji.

Luktert. Bausmė pora savaičių. Ne mėnesių...
Nepaliesi manęs. Nenuginčijama, kai tai
Šnabžda į mano dygią barzdą įsirėžusi
Gražuolė. Gerai, o aš nesiskusiu.

Pažiūrėsime kas laimės...