Mano lėktuvai leidžiasi
Nė karto ir nepakilę.
Asfaltas matinis skleidžiasi
Nuo gūsių. Nors nutūpia tyliai,
Niekas nesiveja, neverkia,
Ir nemaldauja grįžti,
Tik mažas vabalas vėžiose
trakšteli
Nuo minties apie ryžtą,
Apie skaudžiausią skaudulį,
Apie kaip plauką nutrūkusį
Mūsų ilgą bendrakelį,
Trumpiau nei norėtųsi trukusį.
Mano lėktuvai leidžiasi
Keliais nubrozdinę grindinį.
Juokingas jausmas skleidžiasi, -
Lyg vabalą viską sumindėme.


/me









