Batai buvo labai puikūs. Jų apkaustai iš gryno sidabro ir tokius pamatyti galėjai ne kiekvieną dieną. Su tokiais batais, galima buvo nukeliauti į Paryžių, į Šiaulius ar į Palangą. Suprantama į kelionę galima pasiimti visus savo augintinius: šumis, kates ar paukštelius. Jeigu keliauji pėsčiomis, niekas šito nedraus. Esi pats sau ponas ir šeimininkas. Ir dar, suprantama, turint tokius batus ne gėda rinktis antrąją pusę. Gali rinktis ir tuos, kas turi tokius pat puikius batus, bet gali rinktis ir kas netri tokių šaunių batų. Vėlgi, suprantama, kas gali uždrausti rinktis ir visai be batų. Tokie buvo ir yra reikalai.
Man tie batai labai patiko. Juk daugelis žmonių mano, kad geri batai atperka visus aprangos trūkumus. Bet čia ne apie tai, o apie žmogaus laisvę rinktis. Juk visai nesvarbu, kuo tu avi, svarbu, pasirinkti patikimus ir mielus draugus, ypač - ilgam, nepaprastai kelionei. Žinoma čia reikia tvirtų batų, kad gerai laikytų.
Man atrodo, kūrinėlis vaikams turėtų labai patikti, nes čia tokia ypatinga vaikiškam (bet ne suaugusių) protui suvokiama logika. Gerai, kad jis trumpas, taip lengviau įsigilinti į loginę grandinę ir padaryti išvadą: jei turi tvirtus batus, gali pėsčiomis keliauti, kur tik nori ir su kuo nori: šuneliu, kate, paukšteliais ir tikru savo išrinktuoju draugu. Laimės viršūnė! O gal klystu?
Keistai aprašei tuos batus, suteikdama jiems svarbų vaidmenį šeimininko gyvenime. Kartais pačių batų vaidmuo yra svarbiausias ir jie ima valdyti situaciją, vat.
va matai - tu vėl vitsai taip pat praedi: tats ir tats puvo toiokts ir tokts..tu kazkaip apratsinėji daikytuts...ats nezinau dar lapai..ar tai plogai..pet man trupuciuka tai įtartina...kazkaip...Pe to ats tia jau komentavęts... taip - tsu Papūtskit man į uodegą..nepazinai manęts, taip??