Tylėkime tyloj!
Mėnulio pilnaties šviesa pabūkim!
Palatoj tyli tulpė, rožė, lelija.
Tik snūduriuoja – laukia kol naktis trumpa
Aušrą budins - Manys žydėjimu puikuotis
Priešais tave, prieš saulę ir bites.
Kalbėkime pabudę!
Varnėno čiulbesys – balzamas širdžiai.
Kaip susikrauti lizdą, į plūgą arklį pakinkyt...
Ateitimi vizitas gydytojo žybsi,
Iš nuojautos, kad bus vaikų ir duonos
Ir laimės - Ar daug čia mums tereik?
Dar padainuokime gyvi!
Už ežero lakštingala pritarti kviečia.
O ir gegutė žiemkenčiui ir mums, kirčius
Ant liauno stiebo suskaičiuoja.
Ne ampulė - batuta – mūsų rankose,
O dainoje nebūna jau pavojaus.
Sapnuoja džiaugsmą pranašai
Kad sumaištis ramybės – nepalietusi.
Tik gervės – sesės - balsas, tik sparnas
Vieversėlio - brolio kelianti jėga parpuolus,
Žibuoklių mėliu gims ant šilto šlaito,
Ir gydys, gydys šalčio sužeistuosius.