*****

Iškirpki, baba, man žirgelį!
ir tėvo motina man man kirpo. Iš popieriaus.
Be piešinio. Dailiausią žirgą judesy -
Bebėgantį risčia ar piestu stojantį.
Ar žingine bežengiantį. Arba kumelę su
Kumeliuku. Turėjo menininkės ji gyslelę -
Lengvai jai baltas popierius pakluso
Bet ji mokėjo kirpt tik žirgus Gal pati
Vaikų būrelį išauginus, norėjo laigyti
Kaip jaunas žirgas? Ir kas tuos menininkus
Tykius, užguitus, bet turinčius svajonę,
                                                  besupras?
O ar aš teisingai supratau?
Ir ant juodai dažyto grabo iš balto perkelio
Dvi A raides ir kryžių aš jai iškirpau...