Gyveno kartą du broliukai. Jie abu buvo nežemoti. Ir dažnai užsirūkę po cigarą traukė kaip bagoti. Broliams nereikėjo nieko. Nereikėjo nei dvaro, nei dar ko nors. Svarbiausia buvo, kad visada iš panosės rūktų galiukas cigaro. Taip ir gyneno.
severiute nuo užpaliu kaimo buvo graži ir gerumu spinduliavo. kodėl tragedija , kad vaika viena augini? tai laimė. didelė laimė. didesne nei atrodo. turėti sau žmogų. padaryti jį tokį, kad jis būtų toks, kokio nori, kokio neradai šiame pasaulyje. tik tavo. ir ni ni niekam.
Gal apie brolius ir ne taip įdomu?Gal būtų įdomiau taip?:Kai pamačiau Kršėnuose pieninę,tai nstebau,kad tokia maža ir skrypusi.Tiesa vėliau pastatė didesnę,erdvesnę.Sūrinė atrodė labai vargana,tai kai iš jos atėjau į laboratoriją ,tai ta atrodė labai šviesi,bet ir toji nuėjus į administraciją nublanko.Dirbant nesijautė draugiškumo,tai neužilgo pradėjau pardavinėti ledus.Su ledais teko kraustytis iš vienos patalpos į kitą.Kai įsikūriau pakankamai gerai,tai paaiškėjo ledų aparato trūkūmai,tai neilgai trukus išėjau auginti savo mažojo sūnelio.
Čia jau pavadinčiau šiek tiek perdirbtu plagiatu. Mano močiutė dainuodavo taip :
Mudu du broliukai,
Abu neženoti
Užsirūkom po cigarą,
Traukiam lyg bagoti.
Mums nereikia turto
Anei jokio dvaro
Bele rūksta iš po nosies
Galiukas cigaro