nesuprantamos savijautos

2011 04 27

Žmogus keista būtybė, kai
Šimtas laukiančių prie durų.

Net vieną įsileisti būtų prabanga.

Kai nieko... praveria ir išsigąsta
Širdis, taip virpa it pilna.

Trūkumas širdžiai – per didelis,
Kai vieną sekundę dreba it žėlė,
O kitą valgo mažyčiais dantukais
Įsibrovus į kūną laukiančiųjų svita.

Nesu tas Kazanova, kuris suliepsnojęs
Užgniaužia krūtinėje liepsną.
Aš paprastas sunkiai suvaldomas
Priešas. Dažniausiai pats sau esu
Nesuvokiamas, kaip danguje besislapstantis
Vėjas. Vienintelė vizija slegia:

Tyla, o joje tik tolimas gundantis gausmas.
Lūpų kampučiuose snūduriuojantis griausmas. 


Ilgai ieškojęs priežasties,
Truputį protą pravėdint.
Ėmiau ir išprotėjau. Tik vienas
Veidas prieš akis. O mintys,
Vejas viena kitą. Norisi ir bėgt
Ir stot... galvoje tūkstančiai
Mažų, žaismingų ir beveidžių
Žmogeliukų žaidžia karą, tai
Įsmeigia į akį, tai į žandą, o žmonės
Raukosi ir šnabžda. Nevisprotis,
Kodėl taip išsidarkė veidą?

Aš ūkteliu,
                tai laimė...