Tušti namai

Tolimi. Kaip du keliai, abu į skirtingas puses. Kaip juoda ir balta, skirtingi sapnai. Naktį nebuvo galima sumerkti akių, todėl sapnuoti teko atmerktomis. Galvojau apie tave ir tą naktį, kuri iki šiol liko gausi žiburių. Tūkstančiai žvakių.  O mintyse tebeskamba ta pati melodija:
I wanna be there for you, and be someone you can come to...
Tuomet širdyje žydėjo įvairiaspalviai žiedai: rožių, tulpių, jazminų. O dabar viskas nuvytę, numetę žiedlapius. Tik storas dulkių sluoksnis ant pirštų galiukų primena apie tai.
Tačiau, kad ir kaip bebūtų gaila, kartais pagalvoju, kad galėjai būti man viskas: mano dangus, mano ašaros, mano juokas, mano lietus, šėšėlis, pavėsis. Ir viskas dabar būtų kitaip - ir šoktume tavo padangėje lėtą šokį už rankų susikabinę, klausytumėmės žiogų svirpimo, ką šnabžda upės, aistringu bučiniu mane apdovanotum.
Ak, kaip gera man dabar širdyje apie tave pagalvojus, prisiminus neišgertas raudono vyno taures ir akimirkas, kai akys žiūrėjo į giedrą dangų, nusagstytą mėnesiena ir galybe žvaigždžių. Naktinis mėnulis. Kaip blynas.
Ak, kiek dar daug nepapasakotų istorijų. Ir tiek daug visko norėtųsi pasidalinti su tavimi.
... And you, are beutiful, don't you know?
I wanna be there for you.