Prie mano namo

Pro langus veržias
šiltas, gaivinantis oras,
o tavęs, nėra šalia.
Murkiu, kaip kačiukas -
šiltam patale -
pilnas geriausių,
kilniausių norų.
Daraus
drąsesnis,
išmintingesnis,
o už langų -
pavasario vėjai,
kaip liūtai staugia,
beviltiškai staugia -
beržuos, klevuos -
šimtai žiedų, balsų,
vabalų, paukščių akių.
Žinau, kad niekas,
be manęs -
tavęs -
negali pasirinkti -
aš, meile tikiu...
Į kailinius įsisupusios
mano seserys
ir jų, lyg nuogų
droviuos
ir siautulingas vėjas -
plėšos -
beržuos, klevuos.
Nuogam nubusti -
prieš rytą
be galo gražu -
žydi, auga medžiai.
Bręsta Nerimo vaisiai.
Drąskos vėjai -
prie mano namo,
įširdę baisiai.
Trykšta sula -
iš beržų,
klevų kamienų,
nors esu -
senas priešas
kaimynų.
O už langų -
prie mano namo
išbadėję vėjai -
tavęs, su manimi -
pasidalinti nenori
ir pavasaris -
prieš rytą
užgula mano namus -
visu svoriu.