Dėkui labai visiems, labai dėkui :)
Malonu, kad skaitote, gilinatės, komentuojate, kritikuojate, nes bet kokia Jūsų reakcija man tik įrodo, kad iš tikrųjų mane girdite :)
Labai dėkinga ;)
nuvyto žolės arbatos puodely
nuvyto gėlės ant šviežio kapo
kai nebeliko kas ašaras geria
kai nebeliko kas uždega žvakę
kai nebeliko lietaus nei sniego
vasaros vėjo ir rudenio lapų
kai tiek daug skausmo sykiu prabėgo
su pirštais stygom penketą taktų
Jūsų komentaras giliai palietė.
Puikiai supratote ką norėjau pasakyti.
Vėl šiek tiek susigraudinau...
Jaučiuosi suprasta ir net nežinau...
Negalima sakyti, kad malonu, džiugu, kad ne mane viena aplanko tokios emocijos, būsenos, bet vis tiek...
Dėkui Jums, labai, labai Dėkui.
Kažkas malonaus yra šitose eilėse. Gal atpažįstu šį jausmą, kai sėdi prie stalo su garuojančiu puodeliu arbatos, už lango pūga arba žaliuoja medžiai, saulė, šiluma, leidžiasi lėtaai lėtai.. o viduje toks skausmas