Be pavadinimo

Ąžuolai septyni už bityno,
              prieky aviliai
              po ilgu gontų stogeliu,
              bičių žiniai -
              jaunos vyšnios žydi,
              už klojimo kūdroj
              pasiskint galiu
              blankiaauksių ajerų vešlių
              ant jų lapų
              keps namuose duoną,
              kvepia rankos ajero šaknim,
              mirga pieva neryškiais
              žiedeliais,
              skraido peteliškės
              ir drugeliai -
              tie žiedai
              suaugę su manim -
              juos matau
              gyvendama tarp blokų
              geležim armuotame name,
              jų išvardinti
              tikrai aš negalėčiau,
              bet jų vaizdas
              jaudina mane
              ir palaiko, ir gaivina,
              ir sušildo,
              ir susvetimėjimą iš sielos
              man išdildo.