IN Vilnius. Trys pirmame

Saulėto Vilniaus šypsenos.
Čirškia žvirbliai,
svirpia žiogai -
be penkių pavasaris.

Žalumos nusėtas kalnas,
o ant jo Gedimino pilis,
tiesiai priešais mano akis.

Sėdžiu ant suoliuko
ant kurio
prieš penkias minutes
dar saldžiai snaudė
benamis, ir galvoju:
kur gi skuba jis?

Ankstyvas rytas
atskleidžia
bohemišką eleganciją,
Vilniaus tokio,
kokio dar niekada nemačiau:

skubantys praeiviai -
venuoliai ir venuolės,
benamiai ir bedaliai,
našlaičiai ir kiti,
visi dangaus vaikai.

Įmantri architektūra:
spalvos, formos, net kvapai.
Viskas primena praeitį
ir jungia dabartį.

Ir nenusakomo
grožio gamta:
medžiai vis dar pliki,
besiruošiantys kalbėti,
čiulbantys paukščiai,
margos pievos,
gėlėm ištapytos,
ir saulės šiluma.