Pagalbos šauksmas

Kyla tirštas rūkas -
virš pievų,
dirvų praskydusių,
o jau sodai -
žiedlapius krečia.
Nubudus
nakties trečią -
karšta, tvanku
lyg ant pečiaus.

Svetimi šunys -
ant grandinių tąsos -
pagalbos šaukias, žadina -
mano pasitikėjimą, drąsą.
Tarsi skiedra -
braukiu ašaras,
bučiuoju tavo rankas,
karštą veidą.

O kieme,
vaikų supynės -
primena kartuves.
Sapnuos dega, liepsnoja -
mano dienoraščiai, laiškai,
o tavo prisiminimai
lyg pipirai kartūs,
nepaliaujamai byra -
iš tavo akių
ir kodėl tu jų -
nesulaikai?

O auštanti diena
lyg lapė labinas,
o mūsų pasakos -
po atmintim, po lapais,
o pavasaris,
ale tikrai, kaip rabinas -
pagalbos šaukias -
apleisti rojų ragina.