Prapliupo jūra ašaroti, -nebus šią žiemą kur žuvims žiemoti, -
smėlynai uolomis pavirto, kopas vėjas išnešiojo, vanduo užšalo.
Nebus jau nuostabių naktų, kai eini pakrante,
bohemišku žvilgsniu palydi savo, deja, neamžiną jaunystę.
Kažin dar kur, toli, už saulės, matai kaip bangos supa,
o kojas dabar beplauna nors jūros, bet nebešvarus vanduo.


Tyliai po lapu






