Bėga laikas

Negeras sau,
blogas kitiems -
su Likimu susitaikęs.
Linkintis,
geros kloties
lyg balandis - nešantis taiką.
Visas pakvipęs
obuoliais, kriaušėm -
gyvenu vienas,
ant aukšto.
Su visais, pasidalęs -
duona, žodžiu,
išeinu ir girdžiu -
kažkas klebena -
durų velkę.
Už langų -
nuogutėlė gamta.
- Į pavasarį išeiti rengies?
Abu akina - rytmečio šviesa,
lyg iš kiaušinio
išsiritus diena.
Namuos - greičiau,
bėga laikas -
klykia varnos, kuosos.
Sloguojam, kostim.
Sėdas balandžiai
ant rankų prakilnių.
Dairos šviesa,
išsiritusi
lyg iš padugnių.
Mirtis priėjo, pasisveikino,
bet liko - gyvos žuvys vandeny.
Kuosos, varnos skrido
ir kažkur nuskrido.
Širdyse Nerimas,
o balandžiai -
apkakojo skrybėles.
Sveikinas -
anksti pražydusios kriaušės.
Pirktinė kriaušė - prapjauta.
Neužkariautos - smėlio pilys,
tarpduryje - meilė ir klasta.
Laukais, miškais -
nardome kaip zylės.
Kiek maža saulės -
tam šaltam krašte.
Tarsi šventam rašte -
plaukais, žiedais pražilusiais.
- Neimanoma
pabėgti nuo savęs -
ašaroti, verkti - kvaila.
Žiedų mums gaila.
- Kaip du taškus
į vieną liniją suvęst?
Drožiam keliais, durpynais -
žvangindami grandinėmis.
Rankos, kojos susipynusios,
kaip balandžiai spurda -
mūsų naktys, dienos.
Bėga laikas,
o ant šakų saulė,
kaip nunokusi kriaušė laikosi.