Iš kitos pusės

Prisėdus -
ant geležinės lovos -
skaitinėji,
rašinėji kažką -
visa, dažais išsitepliojus,
lyg į daržą išokus ožka -
skabai
mano pumpurus, žiedus,
ir puoli
į glėbį,
kaip tulpė, kaip rožė -
ligi ausų -
išsišiepus,
tikriausiai nukritus
nuo šėpos.

O kieme -
iš kitos pusės -
krykščia vaikai,
ir krauju nusidažo -
veidrodinės lubos,
ir tu, nuo sienų,
stalų, lūpų -
jaudulio šiupulius išvaikai.

Žaidimas -
geruoju nesibaigs.
Žinau, ir tau -
mano pasakos parūpo.
Teptukai, trintukai, dažai,
pakluonėj, kitoj pusėj -
nutapyti -
klevai ir beržai.
Debesys, griaustiniai, žaibai...
O spintose -
nekantrauja, laukia -
vestuviniai rūbai.

Rengies, prausies
ir laižos, vaipos
ant sienų
sukabinėti,
besijuokiantys Dievai,
o vienas - šlubas ir žlibas
kramsnos - gabalą silkės -
tikriausiai piršlys.
Ir kraus ant stalų -
dovanas, vaišes -
iš kaimo
atlėkę tėvai.
Čežės sijonų,
užuolaidų šilkas.

Šiugždės užuolaios -
naujos ir senos
ir kambariai
apsigaubs tamsa
ir Buratinas -
iš mažos,
miniatiūrinės scenos,
sakys, kad ir tu -
it gulbė, it gervė -
graži, ir lengva,
ir nuoga...

Virš mūsų palinks -
žydinti obels šaka.
Isiverš pavasariai -
pro atvirus langus,
ir mėnulis palinks
viršum rašomo stalo.
Mėnulis labinsis, sveikinsis,
o tu, skaitinėsi,
rašinėsi kažką -
ant švaraus, balto -
popieriaus lapo.
Ir iš anapus,
iš kitos pusės -
mažytėm kojytėm -
atitrepsens
mūsų kūdikiai.