Vien laukai už laukų - viskas ką horizontas pajėgia
atverti, plyna erdvės tautologija. Plona laiko
gija mes slįstam atgal ateitin - jei tikėsime, kad
prieš mirtį viskas taip pat, kaip prieš pirmąjį šerkšną vaikystėj,
kai vėsta galūnės ir kalbame tiesą. Vėsiais pirštais
amžinybę atskleidžiam, pažįmėtą viešpaties brandu
nesenstančiu. Ar išganys? Išganys, išganys, ir
save mes kaip jį, ir jis kaip save mus išvys. Ar išganys?
Išganys išganys, išganys išganys, kol išvis---
dvi paskutinės eilutės nelabai. perspausta pakartojimų, mano galva.
Vien laukai už laukų - viskas ką horizontas pajėgia
atverti, plyna erdvės tautologija. Plona laiko
gija mes slįstam atgal ateitin - jei tikėsime, kad
prieš mirtį viskas taip pat, kaip prieš pirmąjį šerkšną vaikystėj,
kai vėsta galūnės ir kalbame tiesą. Vėsiais pirštais
amžinybę atskleidžiam, pažįmėtą viešpaties brandu
nesenstančiu. Ar išganys?
„jei tikėsime, kad
prieš mirtį viskas taip pat, kaip prieš pirmąjį šerkšną vaikystėj,
kai vėsta galūnės ir kalbame tiesą.“ - šią frazę verta palikti, kita - rašymas dėl rašymo.
išganys išganys, atsako klausiamas visada to paties, išganys išganys, atsako valgydamas kukurūzų spragėsius prieš televizorių, aha išganys, sako skusdamasis barzdą, tai kaip visada išganys