Negalim suprast gyvenimo prasmės -
lyg laivai audringoj jūroj, blaškomės.
Ieškom, vis ieškom to uosto ramybės...
Ir vis išdidūs - tarsi būtume karaliai.
Palikim nuoskaudas - rytojus kviečia.
Laiko atminty palikim savo pėdas:
Ar gilios jos? Ar kas suras?