Tamsa aplenkdavo
Maldos ir žvakių vakarus
Kai nyro pušys į žvaigždes
Lingavo šakomis
Džiaugsmingos meilės takas
Nuo jų iki žmogaus širdies
Šį kart nelaukiama atėjo
Kučių vakarienė
Į žalią namą kryžkelėj
Skaičiuoja slenkstis gedulą
Iš skausmo menių
Žodžius vainikuos išneša
Šeima – aplinkui pakylą
Nebe gimimo džiaugsmui
Nors Kristus kviečia pas save
Vienintelis patiekalas
Tai spragsint žvakėms ašara
Gūdi nakties tyla
Neburs šį vakarą lemties
Nuo žvakių vaškas varvantis
Sunertos jau tėvulio rankos
Su kalėdaičiu
Laiminti nekylančios
Nors šypsena veide neblanksta
It Dievui laiškus siunčiamus
Vokai uždarę
Akis – užgesusias žarijas
Į amžinybę iškeliauja
Tarp pirštų kaip vienybės raktas
Plotkelis – kur sūnus dalijo